- vėlėjas
- vėlė́jas, vėlė́ja dkt. Mi̇̀lo vėlė́jas.
.
.
velėjas — velėjas, a smob. (1), à (3), velė̃jas, à (2) KŽ; Sut kas skalbia, velėja: Jau mano duktė gali būtie velėjà Mrk. ║ ppr. f. kas verčiasi skalbimu: Velėja M … Dictionary of the Lithuanian Language
vėlėjas — vėlėjas, a smob. (1) BŽ42, vėlėjỹs (3) I kas velia (ppr. milą), milvelis: Milo vėlėjas NdŽ. Atėjęs žydas rado milą velančius ir sako: „Padėk Dieve“. – „Dėku“, – atsako jam vėlėjai Mit I236. Skrybėles dirbti geriausiai sugebėjo amatininkai… … Dictionary of the Lithuanian Language
geivelėtis — geĩvelėtis, ėjasi, ėjosi, geivelėtis žr. gaivalėtis: Apalpėlis jau geĩvelėjas ir netrukus atsigeivelės iš ligos, t. y. atsigaivės J. Pradeda geivelėties, valgyt, vaikščiot – pagys jau Škn. Buvo primuštas, po valandėlės ėmė geĩvelėtis Skr. Jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
darbas — sm. (3) 1. SD316,288, R, K tikslingas, visuomenei naudingas žmogaus veikimas, reikalaujantis protinių ar fizinių jėgų įtempimo, dirbimas, veikla, triūsas: Fizinis ir protinis darbas yra visų medžiaginių ir kultūrinių vertybių šaltinis rš. TSR… … Dictionary of the Lithuanian Language
tūbavėlys — tūbavėlỹs, ė̃ smob. (34a) FrnW, KŽ; R140, MŽ184, [K], tūbavelỹs (34a) NdŽ; R, MŽ, N, tūbavelis, ė SD139, SD250, Ut tūbo vėlėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
veliušis — ×veliùšis (l. walusz, brus. вaлюш) sm. (2) [K], NdŽ; LL35, vėliùšis (2) K290 1. Rtr, FrnW, KŽ, Skrd audinių vėlimo įmonė, vėlykla: Kame milus veldavo dvarystės laikais, tebėra seno veliušio akmenų pamatas rš. 2. L, Plv, Pl prietaisas milui… … Dictionary of the Lithuanian Language
veltešius — veltẽšius sm. (2); Lkš veltinių vėlėjas: Nuėjau pas veltẽšių, kad veltinius nuveltų Krsn … Dictionary of the Lithuanian Language
velti — 1 velti, vẽlia, vėlė KBII162, K, I, Š, Rtr, BŽ42, DŽ, NdŽ, KŽ; Q604, OsG72, N, M, LL35, L, PolŽ38 1. tr. K taršyti, šiaušti: Plaukus velti Grv. Kam seserelę skriaudi – plaukelius velì, pešioji Vkš. | refl. N: Negal surišti, plaukai vẽlas Trk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
veltojas — ( is), a smob. (1) 1. KŽ (milo) vėlėjas. 2. kas painioja, jaukia: Tai vis toki dalykai, kurie duoda pinigišką pelną „veltojams“, bet ką iš jų turi literatūra? V.Kudir. veltojas; suveltojas … Dictionary of the Lithuanian Language
velėtojas — ( is N), a ( ė N) smob. (1) KŽ 1. SD288, Š, Rtr, NdŽ, DŽ2, Km kas velėja, skalbia: Kai po dujai velėtojas [skalbi], labai sutari Skp. Kai to velėtoja sugrįžta, tai tuoj pavalgyt duoda, ar tenoj kokios šiultos kovos atsigert Slm. O darbelis buvo,… … Dictionary of the Lithuanian Language